,,FIZIKOS OLIMPUI“ – DEŠIMT METŲ

 

Antanas Rimvidas BANDZAITIS, Stasys TAMOŠIŪNAS 

Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas

Fizikų žinios, 2004, Nr. 27

 

Šios papildomojo ugdymo mokyklos tikslas yra atrinkti ir kryptingai ugdyti gabiausius Lietuvos vidurinių mokyklų moksleivius, pasižymėjusius fizikos olimpiadose ir čempionatuose, parengti juos, kad galėtų atstovauti mūsų valstybei pasaulinėse fizikos olimpiadose, studijoms aukštosiose mokyklose. Mokykla įsteigta 1994 m. Pagrindinis jos steigimo iniciatorius buvo verslininkas Petras Jonušas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto absolventas, anksčiau dirbęs fizikos mokytoju Vilniaus Viršuliškių vidurinėje mokykloje ir išgarsinęs ją itin gerai parengtais fizikos olimpiadų dalyviais. Jo mokinys Vincas Tamošiūnas, tada dar būdamas dešimtoku, 1989 m. iš tarptautinės fizikos olimpiados Varšuvoje parvežė pirmąjį nepriklausomos Lietuvos moksleivio gautą medalį. Tokios mokyklos reikalingumą suprato ir fizikos mokytojas metodininkas Edmundas Rupšlaukis, fizikos olimpiadas kuravęs Švietimo ir mokslo ministerijoje, Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Jonas Algirdas Martišius, kuris vienintelis gali pasidžiaugti aktyviai dalyvavęs visose 50-yje Lietuvos fizikos olimpiadų, Vilniaus universiteto profesorius Antanas Rimvidas Bandzaitis, pirmosios moksleivių olimpiados prizininkas, profesorius Edmundas Kuokštis, Teorinės fizikos ir astronomijos instituto profesorius Pavelas Bogdanovičius, fizikos mokytoja ekspertė Marijona Danutė Usorytė, mokytojos metodininkės Danutė Aleksienė ir Mirga Skakunova.

1994 m. lapkričio 8 d. priimtoje deklaracijoje steigėjai kaip pagrindinį mokyklos veiklos vertinimo kriterijų akcentavo moksleivių dalyvavimo tarptautinėse olimpiadose rezultatus, susieję tai su pagrindiniu tikslu – harmoningai ugdyti ir visapusiškai lavinti moksleivius. Be minėtų 9 steigėjų, pirmosios mokyklos tarybos veikloje dalyvavo ir Vilniaus universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas Romas Baubinas, Vilniaus pedagoginio universiteto docentas Donatas Vladas Grabauskas ir Lietuvos mokytojų kvalifikacijos instituto vyresnioji metodininkė Aldona Gumbelevičienė. Bėgo metai, keitėsi mokyklos direktoriai: P. Bogdanovičius, M. D. Usorytė, E. Kuokštis; šiandien A. R. Bandzaitis, o jo pavaduotojas doc. Stasys Tamošiūnas. Nuo pat įsikūrimo nepamainomas mokyklos steigėjų tarybos pirmininkas ir jos veiklos iniciatorius yra P. Jonušas, remiantis ją materialiai iki šiol. Šiandien mokyklos steigėjų taryboje narių kiek mažiau: D. Aleksienė, A. R. Bandzaitis, P. Jonušas, J. A. Martišius, E. Rupšlaukis, S. Tamošiūnas, M. D. Usorytė ir fizikos mokytoja ekspertė Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos prezidentė Saulė Vingelienė.

Kam to reikia? Rengiant moksleivius tarptautinėms fizikos olimpiadoms iškyla daug problemų. Pirmiausia Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų fizikos programos neatitinka tarptautinių fizikos olimpiadų programos. Be to, Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose matematikos mokymas nepakankamai derinamas su fizikos mokymu, todėl daugelis fizikos dėsnių žemesnėse klasėse gali būti tik kokybiškai apibrėžti, nepateikiant matematikos formulių, nesprendžiant sudėtingesnių uždavinių ir neatliekant bandymų. Ypač toks nedarnus septintų-dešimtų klasių fizikos ciklas, kur praktiškai neįmanoma naudotis vektoriais ir trigonometrinėmis funkcijomis. Fizikos mokymo požiūriu per vėlai (XII klasėje mokslo metų pabaigoje) pateikiami matematinės analizės pradmenys. Tarptautinių fizikos olimpiadų programa, 1985 m. priimta Portorože (Slovėnija), papildyta 1989 m. Varšuvoje ir 1991 m. Havanoje, o jos eksperimentinės dalies papildomi reikalavimai – 1986 m. Londone, yra gerokai platesnė už Lietuvos bendrąją fizikos programą ir į išleistus vadovėlius neįtraukti judesio kiekio momentas ir inercijos momentas (kietojo kūno sukamojo judėjimo dinamika net neminima); darbas izoterminiame ir adiabatiniame vyksmuose, Karno ciklas, kvazistatiniai vyksmai, entropija ir jos kitimas; harmoninių svyravimų slopinimas, bangų intensyvumas, mūša; Gauso dėsnis ir jo panaudojimas simetrinėse sistemose, elektrinis dipolinis momentas; Kirchhofo taisyklės, magnetinis dipolinis momentas, simetrinių sistemų magnetiniai laukai, srovės ir įtampos rezonansai kintamosios elektros srovės grandinėje; Doplerio efektas (ir reliatyvistinis); optinių sistemų skiriamoji geba, juodojo kūno spinduliavimas ir fotometrija; de Broilio bangos, neapibrėžtumų nelygybė, reliatyvistinė judėjimo lygtis ir paprasčiausias Bregų lygties taikymas. Reikia pažymėti, kad vykdant mokyklų reformą buvo susiaurintas ir daugelio kitų fizikos klausimų nagrinėjimas. Pagal bendrąją programą dirbantis vidurinės mokyklos mokytojas be intensyvaus papildomo darbo, nes mokykloje palyginti mažai skirta fizikai valandų, vargu ar gali parengti tarptautinei fizikos olimpiadai net ir pačius gabiausius moksleivius. Žymiai aukštesnio lygio papildomam darbui reikia ne tik itin gerų to dalyko žinių, bet ir didelių laiko, tuo pačiu ir materialinių sąnaudų.

Ką daryti? Paprasčiausia butų nieko nedaryti.

Kas daroma? Nedovanotiną atotrūkį tarp vietinės ir tarptautinio lygio fizikos programų bando kompensuoti kol kas vienintelė tokia mokykla Lietuvoje – „Fizikos Olimpas“. Mokslas šioje mokykloje tęsiasi trejus metus. Su moksleiviais, kurių čia patenka apie 50, dirbama keliomis formomis. Kasmet vyksta keturios sesijos: vasaros (2 savaitės), rudens, žiemos ir pavasario (po 1 savaitę), kai moksleiviai susirenka Vilniaus universiteto Fizikos fakultete ir per visą mokymo laiką išklauso apie 700 valandų Vilniaus universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėstytojų ir aukščiausios kvalifikacijos Vilniaus miesto mokyklų fizikos mokytojų paskaitų, jiems vadovaujant išsprendžia apie 1000 aukštesnio lygio teorinių užduočių, eksperimentuoja Fizikos fakulteto mokomosiose laboratorijose ir atlieka kontrolinius darbus. Eksperimentinės užduotys yra daugiau tiriamojo pobūdžio, atliekamos naudojant patikrintus prietaisus ir įvertinant matavimų paklaidas, nes tarptautinių olimpiadų eksperimentinės užduotys yra palyginti sudėtingos ir plačios, reikalaujančios itin spartaus darbo ir kokybiško rezultato apdorojimo patirties. Kiekvieną mokslo metų ketvirtį „Fizikos Olimpo“ mokykloje atliekami ne tik laboratoriniai darbai, bet ir rengiamos mokomosios olimpiados, į kurių programas įtraukiamos tiek originalios, čia parengus reikalingą įrangą, tiek mintinių eksperimentų užduotys. Kiekvienoje sesijoje turiningomis paskaitomis mus pradžiugina specialiai pakviesti žinomi Lietuvos mokslininkai ir mokslo istorikai. Tarp sesijų moksleiviai gauna užduotis savarankiškam darbui, už kurias privalo nustatytais terminais atsiskaityti. Mokykloje yra dėstytojų parengti ir išspausdinti daugumos fizikos sričių konspektai, juose atitinkami klausimai išdėstyti tarptautinių fizikos olimpiadų programoje numatytu lygiu. Taigi moksleiviai turi galimybę ir savarankiškai pagilinti savo fizikos žinias. Didžiąją laiko dalį jie dirba savarankiškai, o tam darbui aktyvinti šiandien bandome naudoti ir nuotolinį mokymą. Baigusiems mokyklą moksleiviams išduodami mokyklos baigimo pažymėjimai, o silpniau besimokiusiems – mokyklos lankymo pažymėjimai.

Kokie rezultatai? Lietuvos komanda tarptautinėse fizikos olimpiadose gėdos nedaro – medalis parvežamas kone kasmet. Mokyklos absolventai, be konkurso įstoję į Fizikos fakultetą, savo žiniomis ir pavyzdžiu priverčia pasitempti ir savo bendrakursius, tuo įprasmindami mūsų perduodamas žinias ir patirtį. Lietuvos moksleivių fizikos olimpiadų rėmėjai – uždarosios akcinės bendrovės „Fima“ ir „Folis“ bei mokykla „Fizikos Olimpas“, pabrėždami moksleivių dalykinių olimpiadų svarbą ir jų dalyvių laimėjimų reikšmę nuosekliai siekiant mokslo aukštumų, bendrai įsteigė vertingą kasmetinį Didįjį prizą – asmeninį kompiuterį, kuris kiekvienais metais įteikiamas moksleivių fizikos olimpiadų vyriausiosios dalyvių grupės nugalėtojui. Iš to, kas šiame straipsnelyje parašyta, aišku, kad jis atitenka „Fizikos Olimpo“ moksleiviams.

Kaip gyvename? Anksčiau mokyklos rėmėjai apmokėdavo čia besimokančių iš įvairių Lietuvos kampelių kilusių moksleivių keliones į Vilnių ir atgal, nakvynę, duodavo net 3 litus dienpinigių, kad šie nenutuktų, o šiandien, sumažėjus paramai, tuo tenka pasirūpinti moksleivių tėvams, kurie turi sumokėti palyginti simbolinį mokestį už mokslą, ir tas mokestis tuo mažesnis, kuo iš toliau mokytis atvykstama ir kuo geriau čia sekasi mokytis. Būna skaudu, kai sėkmingai Lietuvos fizikos olimpiadoje pasirodęs ir pakviestas į „Fizikos Olimpą“ moksleivis dėl šeimai nepakeliamų papildomų išlaidų negali atvykti į Vilnių. Natūralu, kad likusią laisvą vietą tuoj pat užima vilniečiai, tuo pačiu kiek susiaurindami palyginti plačią Olimpo moksleivių geografiją, kuria mes pagrįstai didžiuojamės.

Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas mums negaili patalpų ir laboratorijų įrenginių. Netoli jo rūmų Saulėtekio alėjoje mokyklos dešimtmečio proga visi nusifotografavome.

Mokyklos tarybos pirmininkas P. Jonušas čia dirbantiems dėstytojams neleidžia užsnūsti, pateikdamas iš pirmo žvilgsnio labai paprastą klausimą: ar fizika yra eksperimentinis mokslas? Daug kam atrodo, kad pakanka tik perrašyti kadaise žymių fizikų atskleistų dėsnių formules ir pagal jas spręsti uždavinius, o „Fizikos Olimpo“ dėstytojams tai būna labai aiški užuomina, kad moksleiviams reikia pateikti naujų, nestandartinių, kūrybinių eksperimentinių užduočių.