TARPTAUTINĖ FIZIKŲ OLIMPIADA DALYVIO AKIMIS

 

Donatas MAJUS 

Plungės Saulės gimnazijos absolventas, 
Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto studentas

Fizikų žinios, 2004, Nr. 27

 

IPhO (International Physics Olympiad) – tarptautinis kasmetinis fizikos konkursas vidurinių mokyklų ir gimnazijų moksleiviams (moksleivis gali būti priimtas į aukštąją mokyklą, tačiau turi būti neišklausęs nė vienos paskaitos ir būti jaunesnis nei 21 metų), į kurį iš kiekvienos dalyvaujančios šalies siunčiama komanda, sudaryta iš penkių dalyvių ir dviejų vadovų.

35-oji tarptautinė fizikos olimpiada vyko Pietų Korėjoje, Pohang'e 2004 m. liepos 15-23d.

Lietuvos komandai atstovavo abiturientai Juozas Adamonis (Vilniaus Žirmūnų gimnazija), Maksim Ivanov (Vilniaus Juventus gimnazija), Andrius Krasauskas (Tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjus), Donatas Majus (Plungės Saulės gimnazija) ir vienuoliktokas Vilniaus Jėzuitų gimnazijos moksleivis Kastytis Zubovas. Visi komandos nariai yra mokyklos „Fizikos Olimpas“ absolventai ar moksleiviai. Komandos vadovai: prof. Antanas Bandzaitis ir prof. Pavelas Bogdanovičius, jau daugelį metų vadovaujantys Lietuvos fizikos komandai. Šioje jubiliejinėje olimpiadoje dalyvavo rekordinis skaičius komandų – net 73.

Pietų Korėja įsikūrusi Korėjos pusiasalyje, šiaurės rytinėje Azijos dalyje. Iš trijų pusių Korėjos pusiasalį supa jūros. Apytiksliai Korėjos pusiasalis iš šiaurės į pietus nusitęsęs apie 1000 km, o iš rytų į vakarus apie 300 km. Bendras pusiasalio plotas 222154 kvadratiniai kilometrai, kurio apie 45% užima Pietų Korėja.

Viena iš labiausiai pribloškiančių Korėjos gamtos savybių – kalnai ir kalvos, kurios sudaro apie 70% šalies teritorijos. Dauguma kalnų priklauso Taebaek kalnynui, besitęsiančiam iš šiaurės į pietus rytinėje pakrantėje.

Aukščiausias kalnas Baekdusan (2744 metrai virš jūros lygio) ir jo viršuje esantis vulkaninės kilmės ežeras yra gausiai turistų lankomas. Tai svarbus korėjiečių kultūros paveldas, nes būtent jis legendose minimas kaip korėjiečių tautos atsiradimo vieta.

Korėjoje, kaip ir Lietuvoje, yra keturi metų laikai. Temperatūra, drėgmė ir kritulių kiekis labai priklauso nuo metų laiko. Vasaros, kurias lemia jūrinis klimatas, labai karštos ir drėgnos, o žiemos šaltokos dėl šaltojo Sibiro fronto.

Birželio ir liepos mėnesiai – lietaus sezonas, vadinamas „jangma“. Per du mėnesius iškrenta daugiau nei pusė visų metų kritulių normos.

Kaip tik tuo metu ir vyko 35-oji tarptautinė fizikos olimpiada ir mus, atvykusius į Seulą, pasitiko smarki liūtis, dėl kurios buvo atidėti visi vietiniai skrydžiai. Todėl iš Seulo į rytinėje Pietų Korėjos pakrantėje esantį Pohang'o miestą teko vykti 7,5 val. autobusu. Karštis ir drėgmė lydėjo mus visą kelionę. Pirmas įspūdis pro autobuso langą – nuostabūs Korėjos kalnai ir tankiai apgyvendintos vietovės.

Pirmoji olimpiados diena prasidėjo atidarymu, kuriame susirinkusiems dalyviams buvo pristatoma olimpiados programa. Į atidarymą atvyko net pats Pietų Korėjos prezidentas Moo-hyun Roh, savo kalba pasveikinęs visus dalyvius ir organizatorius.

Antroji olimpiados diena prasidėjo teorinių uždavinių sprendimu. Tarptautinės fizikos olimpiados varžybas sudaro dvi dalys: teorinių uždavinių sprendimas ir eksperimentinis darbas. Kiekvienai šiai daliai skiriama po 5 valandas, tačiau jos pralekia labai greitai ir daugumai olimpiados dalyvių laiko pritrūksta. Teorinė dalis dažniausiai sudaroma iš trijų kompleksinių uždavinių, kurie pagal IPhO statutą turi apimti penkis fizikos skyrius iš vidurinės mokyklos kurso (deja, Lietuvos mokyklų fizikos programa yra gana atsilikusi nuo to kurso). Olimpiadą rengė POSTECH – geriausias technikos universitetas Pietų Korėjoje ir vienas geriausių rytinėje Azijoje. Buvo pateikti tokie teoriniai uždaviniai: 1. laidininko plokštelė, šokinėjanti tarp horizontalių kondensatoriaus plokštelių; 2. oro balionas, kylantis aukštyn ir su jo apvalkalu susiję procesai; 3. atominis mikroskopas ir jo adatėlės judėjimas.

Pastarasis daugumos olimpiados dalyvių vertinimu buvo pats sunkiausias ir įdomiausias.

Likusią dienos dalį olimpiados dalyviai galėjo aplankyti viena didžiausių rytinės Azijos plieno bendrovių POSCO (įsikūrusi Pohang'e, finansavusi POSTECH įkūrimą ir bene didžiausia IPhO 35 rėmėja). Pagal IPhO reglamentą dalyviams tarp uždavinių sprendimo ir eksperimento turi būti bent viena poilsio diena, per kurią organizatoriai tęsė supažindinimo su Korėjos kultūra ir tradicijomis programą.

Eksperimento dieną dalyviai buvo padalyti į dvi grupes. Kol vieni iš ryto lankėsi POSTECH elektronų greitintuve ir Bioteochnologįjų centre, kiti atliko eksperimentinę olimpiados dalį. Šiaip olimpiadose mechanikos eksperimentai labai reti, nes parengti gerą užduotį gana sunku. Tačiau šios olimpiados organizatoriai pasistengė ir sukonstravo juodąją mechaninę dėžę. Tai buvo vamzdelis su viduje esančiu kūneliu, kuris dviem spyruoklėmis buvo pritvirtintas prie vamzdelio galų. Reikėjo nustatyti įvairius parametrus: kūnelio masę, atstumą nuo vamzdelio vidurio, spyruoklių tampros koeficientus ir kt. Šį darbą geriausiai sekėsi atlikti Kastyčiui Zubovui, patekusiam į geriausiųjų dvidešimtuką (jo rezultatas 16,8 iš 20 galimų).

Kitą dieną teko lankytis Korėjos budistų šventykloje, nacionaliniame muziejuje ir senovinėje Shilla dinastijos, valdžiusios daugiau nei tūkstantmetį, sostinėje Geyongju. Be to, galėjome susipažinti su puodininkystės tradicijomis ir patys pamėginti nužiesti puodą.

Kaip jau įprasta, vieną olimpiados dieną Nobelio premijos laureatas skaito dalyviams paskaitą (dažniausiai kokia nors bendra tema). Šioje olimpiadoje dr. Robert B. Laughlin supažindino su „Materijos saviorganizacija“. Ją aiškindamas daugiausia pateikė pavyzdžių, rodančių skirtumus tarp pavienių dalelių ir didelių jų sankaupų.

Be to, POSCO organizavo kūrybingumo konkursą „POSCO creativity festival“, kurio metu iš tam tikrų medžiagų (kartono lapas, balionai, putų polistirolo lakštas, stalo teniso kamuoliukai...) reikėjo sukonstruoti nusileidimo aparatą, kurio masė būtų kuo didesnė ir ilgesnė leidimosi iš 15 metrų aukščio trukmė. Konkurse galėjo varžytis iš anksto užsiregistravusios komandos ir 10 Pietų Korėjos moksleivių komandų. Nors galutinės įskaitos rezultatas nebuvo paskelbtas, tačiau lietuvių sukonstruoto aparato rezultatas buvo geresnis nei tokių valstybių kaip Kinija ar JAV. Nugalėtojais buvo paskelbta Rusijos komanda.

Vertintojams galutinai ištaisius teorinių uždavinių ir eksperimento darbus ir išnagrinėjus apeliacijas, paaiškėjo, kad Kastytis Zubovas ir Donatas Majus pelnė bronzos medalius, o Maksim Ivanov ir Andrius Krasauskas buvo apdovanoti garbės raštais. Geriausias galutinėje įskaitoje buvo pripažintas Baltarusijos atstovas Alexander Mikhalychev.

Tiek olimpiada, tiek viešnagė Pietų Korėjoje paliko visai komandai neišdildomą įspūdį: naujos pažintys, egzotiška kultūra, pusketvirto šimto dalyvių iš įvairiausių šalių ir puiki olimpiados programa ilgam išliks mūsų atmintyje.

 

Daugiau informacijos apie olimpiadą galite rasti Internete: www.ipho2004.or.kr