Profesorius: sakydami, kad pas mus viskas blogai, klaidiname žmones 

Mindaugas Jackevičius

www.delfi.lt, 2011 liepos mėn. 4 d.

Sakydami, kokia prasta Lietuvos mokslo ir studijų kokybė, jaunus žmones klaidiname ir vejame į užsienį, tačiau užsienio mokslininkai veržiasi į Lietuvą atlikti mokslinių tyrimų. Tokią nuomonę Kaune vykstančiame XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume išdėstė Vilniaus universiteto (VU) Taikomųjų mokslų instituto profesorius Juozas Vidmantis Vaitkus.

- Diskusijoje apie mokslininkų indėlį tautos savikūroje pareiškėte, kad jauni žmonės klaidinami jiems aiškinant apie prastą Lietuvos mokslo ir studijų lygį. Kodėl taip manote?, - DELFI paklausė J. V. Vaitkaus. 

- Jauni žmonės klaidinami, kada jiems aiškinama, kad čia reikia gerinti tiek mokslo, tiek dėstymo kokybę. Esminis dalykas, skiriantis Lietuvą nuo užsienio – skirtinga motyvacija studijuoti. Tačiau kai kalbame su studentais, kai jiems išdėstome, kas buvo sukurta tam tikrose laboratorijose, jie aiškiai pajunta, kaip patys yra išsakę, aiškesnę motyvaciją labiau gilintis į studijas. 

Nesakau, kad, kur pasižiūrėsi, visos laboratorijos puikios, bet tikrai yra ne viena dešimtis laboratorijų, kurios ne tik prilygsta užsienio laboratorijoms – yra tokių, kur tyrimų negali atlikti niekur kitur pasaulyje. 

Todėl kartais kai kuriose laboratorijos net vienu metu atvyksta po tris, keturis, kartą – net penki mokslininkai, kurie čia atlieka tyrimus naudodami VU sukurtą metodiką. Štai iš Didžiosios Britanijos centrų atvykę doktorantai džiaugiasi, kad per dvi savaites surenka medžiagos „trims žymiesiems ISI straipsniams“. 

Aišku, gerinti reikia viską visada, bet reikia pripažinti, kad tai, ką turime, tikrai atitinka tarptautinius standartus. Tik reikia, kad jauni žmonės norėtų perimti vyresniosios kartos patyrimą. 

- Tačiau turbūt sutiksite, kad ne visur taip gerai, kaip fizikos sferoje, garsėjančioje kad ir pasaulinio lygio lazeriais.

- Niekada negalima apibendrinti, nes jeigu įdėmiau pasižiūrėjus, ko gero, ir kitose kryptyse galima surasti kažką tikrai reikšmingo. Pavyzdys – būtent Lietuvos botanikai kažkada atrado tokį augalą, kuris sugeba augti kosmose. Šiaip augalai kosmose neauga, bet akademiko Merkio komanda sugebėjo surasti tai, kas gali augti ir kosmose. 

Lygiai taip pat dabartiniu metu – fizikų sintezė su žemdirbystės centrais. Staiga pasirodo, kad panaudojant tam tikras šviesos technologijas, galima keisti ar tai nitratų, ar tai vitaminų kiekį augaluose. 

Kitaip tariant, daug kur yra tarpdisciplininiai ryšiai ir apie juos reikėtų kalbėti. Tačiau apie tai dažniausiai girdi užsienis. Lietuvoje tai pripažįstama kaip „crazy idea“ (beprotiška idėja – DELFI). Lietuvoje už tokį kalbėjimą laiko nesveiku, o pasaulyje pripažįsta ir kviečia mokslininkus dalyvauti bendruose tyrimuose. Ne veltui sakoma – namuose pranašu nebūsi. 

- Kam, Jūsų nuomone, naudingos kalbos, kad gerai tik užsienyje?

- Šiuo atveju negaliu būti ekspertas, aiškintis to priežastis gali atitinkami socialinių sluoksnių tyrinėtojai. Manau, pagrindinė priežastis, valdanti mūsų politikų protus – jeigu kas buvo padaryta sovietmečiu, vadinasi, viskas buvo daroma tik blogai. 

Kai Lietuva tapo nepriklausoma, mano mintis buvo, kad reikia perfrazuoti Salomėjos Neries žodžius: „Lietuva skambės tautų brolijoj/TSRS skambiausioji styga“ pakeisti į „Europos Sąjungos skambiausioji styga“. Su tokiu motyvu reikia orientuoti jaunimą. 

Man būnant studentu, Lietuvoje buvo ypatingai varganos sąlygos. Bet iš tų varganų sąlygų, iš esmės nesant rėmimo iš aukštųjų sluoksnių, VU sugebėjo tapti vienu pirmaujančių mokslo centrų Tarybų Sąjungoje. 

Lygiai taip pat manau, kad, koncentruojant jėgas, Lietuva turi pakankamai potencialo tapti pirmaujančia ir Europoje. Tik nereikia savęs visą laiką įtikinėti, kad esame tokie blogi, tokie vargšai ir nieko nemokame. 

- Kuo šiandien garsūs Lietuvos fizikai? 

- Ko gero, puslaidininkius geriau žino pasaulis nei Lietuva. Kažkada man su bendradarbiais teko sukonstruoti pirmą lazerį Lietuvoje - lazeris man pagrindinis instrumentas. Puslaidininkių fizikos pasiekimai plačiausiai pasaulyje žinomi. 

Ir toliau gana daug dirbama kuriant visiškai naujas medžiagas, veržiamasi į organinių medžiagų taikymą. Šiuo atveju Kauno chemikai ir Vilniaus fizikai gražiai bendradarbiauja kurdami naujas medžiagas, kurios, ko gero, gali padaryti perversmą tiek energetikos, tiek informatikos srityje.