GINČAI DĖL SKĘSTANČIŲ ALAUS BURBULIUKŲ BAIGTI

Trečiadienį visame pasaulyje Airijos globėjo šv. Patriko dieną šventę žmonės iš gausių diskusijų temų sąrašo galėjo išbraukti vieną daug ginčų kėlusį klausimą: pagaliau įrodyta, kad alaus „Guinness“ burbuliukai tikrai skęsta.

Šią savaitę mokslininkai paskelbė galiausiai įrodę, kad šito tiršto tamsaus alaus burbuliukai nepaklūsta įprastiems dėsniams ir, užuot kilę į viršų, jie leidžiasi žemyn.

„Mūsų grupė prieš kelerius metus bare atliko preliminarius eksperimentu, bet rezultatai nepasirodė patikimi“, - pasakojo Edinburgo universiteto Chemijos fakulteto mokslininkas Andrew Alexanderis. 

Iš pradžių manyta, jog, pilant alų į bokalą, burbuliukai atrodo skęstantys todėl, kad susidaro žemyn nukreipta skysčio srovė.

Dabar nuodugnus tyrimas parodė, kad, alui nusistovėjus bokale, su jo sienelėmis besiliečiančius burbuliukus veikia trintis, labai panaši į tą, kuri yra jaučiama pirštais braukiant per stiklą, todėl jie nebegali iškilti į viršų.

Bokalo viduryje esntys burbuliukai gali laisvai judėti aukštyn - taip susidaro ratu judanti srovė, kuri spaudžia žemyn ir priverčia leistis pakraščiuose prie pat stiklo esančius burbuliukus.

Edinburgo universiteto mokslininkai, kurie dirbo kartu su kolegomis iš Kalifornijos Stanfordo universiteto, apie skęstančius burbuliukus net sukūrė filmuką, kuris turėtų nuraminti visus savo akimis negalinčius patikėti alaus mėgėjus.

Lietuvos rytas, 2004 03 18, Nr. 63 (4023)